Tūkstantmečio kartos prioritetai

Norintieji atliepti maisto tendencijas, turėtų patyrinėti naujos vartotojų grupės ‒ Tūkstantmečio kartos, gimusios tarp 1980-ųjų ir 2000-ųjų ‒ elgseną. Tendencijų stebėtojas ir žurnalo „Food Inspiration“ vyriausiasis redaktorius Hansas Steenbergenas kalba apie jų santykį su maistu. „Valgymas – svarbus aspektas Tūkstantmečio kartos gyvenime ir tai atsispindi jų pasirinkimuose.“

Hansas Steenbergenas ‒ tendencijų stebėtojas ir žurnalo „Food Inspiration“ vyriausiasis redaktorius

„Tyrimai parodė, kad Tūkstantmečio karta suvokia, jog blogi sprendimai renkantis maistą turi neigiamą poveikį jų sveikatai ir planetos būklei.“ Turintieji geresnį išsilavinimą yra ypač kritiški ir daro įtaką viešajai nuomonei. „Nuomonės formuotojai nustato standartą – pagal juos, maisto pasirinkimas atspindi gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, jie tampa veganais, pusiau vegetarais arba vengia cukraus. Tai atspindi jų gyvenimo vertybes.“ Tuo jie iš esmės skiriasi nuo ankstesnių kartų. „Vyresnėms kartoms svarbu, kiek maistas kainuoja. Augdami jie patyrė nepriteklių. Į maistą jie žvelgia kaip į energijos šaltinį, o Tūkstantmečio karta pabrėžia ingredientų grynumą ir skonį.“

Tūkstantmečio karta – pirmoji užaugusi su internetu. „Jie daug laiko praleidžia tinkle, o išmanųjį telefoną laiko pačiu svarbiausiu įrenginiu. Be to, jie negali išgyventi be bevielio interneto ryšio. Tai reiškia, kad ši karta atvira skaitmeniniams pokyčiams ir naujovėms. Jos atstovai tikisi, kad prekės ženklai vykdys veiklą internete ir bus jame prieinami. Jie užduoda klausimus socialinėse medijose arba per „Whatsapp“ programėlę ir laukia greitos reakcijos. Juos galima pavadinti „dabartizmo“ karta, norinčia neatidėliojamų atsakymų.“ Maisto atžvilgiu, Steenbergeno teigimu, internetas tampa milžinišku podiumu. „Savo elgesiu tinkle jie meta vienas kitam iššūkį. Nuo įspūdingiausiai paruoštos kavos iki kulinarinių šedevrų.“ Maisto vaizdeliais internetinėje erdvėje dalijamasi dažniau nei bet kokiais kitais. „Dažnas fotografuoja ir dalijasi viskuo su išoriniu pasauliu. Šiuo atžvilgiu maistas Tūkstantmečio kartai taip pat yra bendravimo forma, kuri suartina žmones.“ 

Pasak Steenbergeno, duonos kepimo meistrai ir kepantieji vietoje gali pasiūlyti geriausias istorijas, bet jie per menkai išnaudoja šią galimybę. „Norėdami pritraukti Tūkstantmečio kartą, duonos kepėjai turėtų dažniau demonstruoti savo meistrystę. Paruoškite plotą, kuriame klientams matant keptumėte duoną. Ir kepkite ją visą dieną, ne tik anksti ryte.“ Be to, Steenbergenas rekomenduoja išsiskirti savo ingredientais. „Venkite vienodo skonio ir struktūros. Sukurkite unikalius ingredientus, kurie taip pat padės sudominti vartotojus.“

Steenbergenas sako, kad ir pyragaičių kepėjai turi daug galimybių tobulėti. „Be to, dar yra plati sveikatos tema. Žinoma, Tūkstantmečio karta, kaip ir visi, mėgsta pasivaišinti ir leidžia sau „nusidėti“, tačiau anksčiau ar vėliau juos pasieks „sveiko nusidėjimo“ banga. Pyragaičių kepėjai gali tam pasiruošti ‒ kritiškai įvertinti savo naudojamų maistinių dažiklių, priedų, cukraus ir E raide žymimų priedų kiekį.“

Orientuojantis į Tūkstantmečio kartą, svarbu būti atviriems ir skaidriems, teigia Hansas. „Priešingu atveju, būsite sudrausminti. Negana norėti skleisti savo žinutę. Turite pradėti su šia karta dialogą.“ Pasak Steenbergeno, pardavėjai rodo tinkamą pavyzdį. „Vis daugiau jų keliasi į internetą. Jie stengiasi sukurti prasmingus santykius ir pasiūlyti įkvepiantį turinį.“ Steenbergeno nuomone, svarbiausia taisyklė – turite būti ten, kur yra jūsų tikslinė grupė. „Tūkstantmečio karta didžiąją dalį laiko praleidžia internete ir socialinėse medijose. Profesionalūs kepėjai taip pat gali veiksmingai dalyvauti šiose internetinėse platformose. Pasirūpinkite, kad jūsų produktas ir istorija būtų išskirtiniai. Įdomios nuotraukos ir vaizdo įrašai sukurs ryšį ir pritrauks ambasadorius, kurie, savo ruožtu, norės pasakoti ir skleisti jūsų istoriją. Jei protingai tai kontroliuosite, ir su ribotu biudžetu galite pasiekti labai daug žmonių.“

„Žvelgdamas į ateitį, manau, kad maistas bus vis labiau individualizuotas. Dėl technologijų vartotojai gaus savo asmeniniams poreikiams pritaikytas mitybos rekomendacijas, paremtas jų DNR ‒ savotišką „mokslu paremtą, duomenimis grįstą meniu“. Taigi, tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Tai reiškia, kad nustosime rinktis maistą vadovaudamiesi akimirkos įgeidžiais, bet remsimės rekomendacijomis, kurias pateiks telefone esanti programėlė.“